Mieli svetainės lankytojai,

nuoširdžiai sveikinu visus, užsukusius į nevalstybinės ugdymo įstaigos Kauno Montessori pradinės mokyklos svetainę.

        Pasaulyje plačiai žinoma ir taikoma montesori ugdymo sistema tinka viso pasaulio vaikams, nes viso pasaulio vaikai ugdosi pagal tuos pačius raidos dėsnius. Šis požiūris darosi reikšmingas, kai suvokiame, kad vaikas nuo pat kūdikystės dienų mokosi, mokosi pats, sugerdamas iš aplinkos visa, ką jaučia, mato, patiria.

        Nuo pat mažens vaikas nori būti savarankiškas. Tik savarankiškai  veikiąs vaikas ugdosi pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, mokosi nugalėti sunkumus, aktyvina mąstymą, tobulėja, laisvėja.

       Montesorinis ugdymas, tai į vaiko saviugdą, savarankiškumą, atsakomybę ir pareigą orientuota ugdymo sistema, kuri remiasi vaiko vidinio pasaulio individualumu, teise savitai reikštis, mokytis pagal savo galimybes ir tempą tam paruoštoje aplinkoje.

        Montesorinis ugdymas orientuotas ir į kitokį pedagogo vaidmenį. Jis čia ne moko, bet padeda mokytis, tampa konsultantu, padėjėju, patarėju, moko mokytis. ,,Ne mokyti reikia, bet padėti mokytis“ – sakė M.Montessori. Padėti, tai ne vien užduotis padėti atlikti, bet padėti pajusti savo elgesio pasekmes, daryti išvadas.

          Montesori pradinės mokyklos tikslas per glaudžius mokinių, tėvų ir mokytojų tarpusavio santykius puoselėti individualias vaiko prigimties galias, dvasines ir moralines vertybes, savarankiško mokymosi patirtį.

          Skaitytojams linkime, kad per šią svetainę pajustų tikrą, natūralų mokyklos vidinį gyvenimą.

                                                         Mokyklos direktorė Virginija Skorupskienė

   Marija Montessori

          Marija Montessori gimė 1870 metais Italijoje. 50 savo turiningo gyvenimo metų ji pašventė vaiko labui, o per vaiką – visos žmonijos gerovei, savo asmenyje sujungusi gydytojos, pedagogės, psichologės, filosofės, mokslininkės, gyvenimo reformatorės vaidmenis.

          Ji buvo viena iš tų retų mokslo žmonių tarpo, kurie mokslu grindė praktiką, o praktiką mokslo tiesomis, dėl to jos auklėjimo teorija niekur nesikerta su praktika. Metodas plačiai taikomas pasaulyje, nes viso pasaulio vaikai vystosi pagal tuos pačius amžiaus tarpsnių požymius ir aplinkos poveikio dėsnius.

          Ji pateikia būdus ir priemones šiandienos dvasios suirutei šalinti, nes didžioji dalis kūno ligų yra ne fizinio, bet dvasinio pobūdžio. Patirtis parodė, kad fizinė ir dvasinė sveikata pažeidžiama kūdikystėje ir vaikystėje. Ji skelbė, kad tikroji pažanga tegali būti pasiekiama, ne blogį naikinant ir ne ligą gydant, o pirmoj eilėj sveikatą ir gėrį puoselėjant.

          M.Montesssori atskleidė naują vaiko sampratą, nes vaikas yra ne objektas, kurį reikia mokyti, formuoti, auklėti. Ji sakė, kad vaikas yra pats savo asmenybės kūrėjas. Jis kaip augalas. Jei tinkamose sąlygose auga, tai pats žino, kada skleisti lapus, kada žydėti, bręsti. Jei sąlygų nėra, skursta, vargsta. Mūsų pareiga kurti aplinką ir patenkinti augančio žmogaus ne tik materialinius poreikius, bet svarbiausia intelektualinius, dorovinius, religinius, tautinius, estetinius ir kt.

          Vaikas per save formuos žmogų. Vaikas taps žmogaus kūrėju. Tai pagrindinė M.Montessori filosofijos esmė.